-
Energetinis auditas padeda sutaupyti
Statant individualų namą, vienas iš pagrindinių rūpesčių yra jo šildymas. Architektai visada paskaičiuoja, kokias medžiagas naudoti, kad šildymui būtų sunaudojama kuo mažiau energijos, o tuo pačiu ir pinigų už ją. Lietuvoje pasyvūs namai dar tik pačioje pradinėje stadijoje, tad jų dar teks palaukti. Ką daryti su jau pastatytais namais? Kaip juos apšiltinti, kad būtų sunaudojama kuo mažiau elektros, malkų, iš centrinės sistemos ateinančios šilumos?
Į tokius klausimus gali atsakyti energetinis auditas. Energetinis auditas yra procedūra, kai pastas visas išanalizuojamas ir įvertinamos visos energijos sąnaudos. Taip pat energinis auditas parengia tam tikrą ataskaitą su rekomendacijomis, kokias energetines paslaugas ir sistemas naudoti. Žmoniškai kalbant, ateina energetikos specialistai, savo aparatūra išmatuoja visus namus ir jų praleidžiamą šilumą, ir pasako, kas labiausiai eikvoja šilumą ir kaip galima sumažinti išlaidas, kokias paslaugas pasirinkti – šildytis malkomis, elektra ar dar kaip nors.
Vienas iš populiariausių būdų, kai visa išeinanti šiluma nustatinėjama yra termovizija. Visos medžiagos, taip pat ir namo sienos su visais plyšiais spinduliuoja energiją. Energija yra tam tikros temperatūros infraraudonieji spinduliai. Su specialiais prietaisais (kameromis) perėjus per namus ir „pafilmavus“ jų išorę tampa aišku, kuri namo dalis atiduoda į aplinką daugiausiai šilumos. Reiškia tą dalį reikia tikrinti ir spręsti, kai išleidžiamos energijos kiekį sumažinti. Šis prietaisas vadinamas termografas arba termovizorius fiksuoja vaizdą, kuris akiai paprastai nematomas, tad suvedus informaciją į kompiuterį, sugeneruojamas spalvinis pastato atvaizdas, kuriame raudona rodo šilumą, o žalia ar mėlyna – šaltį. Pateikus tokias termovizijas statybininkams, šie lengviau gali nuspręsti, kaip sutvarkyti izoliaciją. Sutvarkius izoliaciją, energijos sąnaudos turėtų mažėti, kaip ir išlaidos šildymui.Norint būti 100% tikram, kad namas yra sutvarkytas ir taupo šilumą, galima užsisakyti tokią paslaugą, kaip pastato energinio naudingumo sertifikavimas. Ta procesas, kuris nustato pastato energijos sunaudojimą ir įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą tam tikrai energinio naudingumo klasei. Tų klasių yra 7 ir jos žymimos raidėmis A, B, C, D, E, F, G, kur A – aukščiausia klasė (mažiausias suvartojimas) , G – žemiausia (didžiausias suvartojimas). Suvedus visus skaičiavimus ir nustačius pastato klasę, išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pasyvus namas turi A klasę, nes jo energijos suvartojimas yra minimalus. Seni daugiabučiai dažniausiai turi F ir G klases, nes juose švilpauja vėjai, o kartu su jais ir visas šildymas, už kurį reikia mokėti gyventojams.
Namo savininkams susitvarkius visus šiuos energetinio audito reikalus ir pateikus viešai, gyventojams parodoma, kokių išlaidų už šildymą jie gali tikėtis. Bet kuriuo atveju energetinis auditas padeda sutaupyti, nes kai kurioms skylėms užkamšyti didelių investicijų nereikia, bet be termovizijos ir energinio audito, jų paprasčiausiai galima ir nesurasti.
-
Akmenukai ir malkos – specialūs biožidinio priedai
Biožidiniai yra unikalūs tuo, kad dega be ugnies ir dūmų. Taigi pačiam bio židiniui nereikia jokių prakurų ar kitų pašalinių medžiagų.
Esant tokiam interjero sprendimui, kad biožidinys imituoja tikrą židinį, reikalingi tam tikri specialūs priedai – dirbtiniai akmenukai arba malkos. Dirbtiniai jie yra todėl, kad sudarytų tikro laužo įspūdį, nors patys nedega ir laužo formos neapibrėžia. Akmenukai ir malkos turi būti pagaminti iš specialių kaitrą atlaikančių medžiagų. Biokurui degant gali būti pasiekiama apie 1000 laipsnių temperatūra, todėl imitacijos turi būti ne tik tikroviškos, bet ir atsparios tokiam karščiui. Bet koks pašalinių medžiagų degimas sudaro prielaidas atsirasti smalkėms ir blogam kvapui, o tai jau rodo esant paprastą židinį, o ne specialų, kvapų neskleidžiantį.
Malkos ir akmenukai biožidiniui yra gaminami iš keramikos, kuri pasižymi savybėmis, leidžiančiomis atlaikyti didžiules temperatūras. Aišku, reikalingos ir kitos savybės – greitas ataušimas liepsnai užgesus. Laikyti priedus galima tiesiog nedegančiame židinyje, tačiau kartais reiktų nepamiršti jų išimti.Dedant priedus į bio-židinį būtina išdėlioti juos taip, kad degimo anga liktų neuždengta, tai yra sukrauti priedus laužavietės principu – aplink centrą. Taip sukrautų akmenukų ir malkų liepsna nepaveiks, taip pat jie netrukdys uždegti biožidinį.
P.S. Užsakant dekoratyvines malkas ir akmenukus nemokamas biokuras nedovanojamas. Ši akcija galioja tik užsakant biožidinį.
-
Vienas iš pigiausių Biožidinių modelių – Black Max
Biožidinys yra prabangi prekė, kuriai reikia skirti tikrai nemažai pinigų. Šis modelis – Black Max – yra vienas iš pigiausių modelių. Kaina maža (vos 799 Lt.), bet kokybė nuo to tikrai nemažėja.Tai pakabinamas biožidinys su juodo metalo korpusu. Kuro talpa tikrai nemaža – 1 litras. Galima reguliuoti užnies stiprumą, taigi taupyti biokurą, kurio Lietuvoje problematiška įsigyti. Svoris – 15 kilogramų, nes pagamintas iš metalo. Į komplektą įeina ir gesintuvas, jei reikia židinį užgesinti neišdegus visam kurui.
800 litų nėra labai didelė kaina, turint omenyje, kad kiti biožidiniai kainuoja daugiau nei 1000 litų.
P.S. Jei užsakinėsite biožidinį internetu, nepamirškite pasiimti nemokamo biokuro
-
Kaip atrodo biožidinys iš visų pusių
Internete yra nemažai internetinių parduotuvių, kurios parduoda biožidinius. Didžiausia jų bėda yra ta, kad pateikiama tik viena nuotrauka – iš priekio. Tokiu būdu pirkėjas mato tik fasadinę pusę ir gauna tikslius išmatavimus, iš kurių gana sunku įsivaizduoti, kaip židinys atrodo iš tikrųjų. Kai pirkėjas gyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose tai nėra labai didelė problema, nes visada biožidinį galima apžiūrėti gyvai, tačiau ką daryti pirkėjui iš provincijos arba kuris negali apžiūrėti prieš pirkdamas gyvai?
Biožidiniai dažnai atrodo panašūs, tik skiriasi jų išorinė dalis – fasadas. Galinė dalis atrodo ne taip įspūdingai, nes jos paskirtis – tvirtai laikyti bio-židinį prie sienos. Pateikiu keletą niekur nematytų biožidinių nuotraukų iš kelių pusių:

Taip Biostar 01 biožidinys atrodo iš kitos pusės. Kampuose esančios 4 skylės skirtos tvirtinimui prie sienos

Biostar 01 biožidinys profiliu. Šonuose matomos skylutės - oro cirkuliacijai, nes be deguonies biokuras nedega...
Kaip atrodo kampiniai biožidiniai? Kampinis biožidinys turi trikampio formos nugarėlę, kuri idealiai įlenda į 90 laipsnių kampą. Tvirtinamas taip pat, kaip ir paprastas sieninis biožidinys – varžtais prie tvirtos konstrukcijos sienos (abi sienos negali būti iš gipso kartono).
Kampinius biožidinius dar reikia papildomai dekoruoti, kad atrodytų organiškai namų interjere. Ant viršaus galima laikyti nuotraukų rėmelius, suvenyrus iš kelionių, galbūt net kambarines gėles, kurias židinį kūrenant reikėtų nukelti kad neperkaistų.
Įdomu, kada el. parduotuvės pradės dėti į savo aprašymus tokias nuotraukas, kurias surasti internete – tikra retenybė… -
Kaip tvirtinamas biožidinys prie sienos
Biožidiniai yra kelių rūšių, viena jų – tvirtinami prie sienos. Kaip tai daroma? Ar reikalingi statybos darbų specialistai?
Bet kurį bio židinį prie sienos gali pritvirtinti bet kuris vyras per 20 minučių (tiek užtruks išgręžti kelias skyles varžtų tvirtinimui ir prisukti biožidinį). Moterims tai gali būti sudėtinga, nes pats židinys sveria 15-20 kilogramų. Tereikia tik sieninio grąžto (priklausomai nuo tvirtinimo detalių dydžio, kuris paprastai nurodomas tvirtinimo instrukcijose), gulsčiuko ir atsuktuvo. Visa kita – smulkmenos…Biožidiniai paprastai tvirtinami prie tvirtos sienos, nes jie sunkūs. Pagal saugumo reikalavimus, nuo sienos biožidinio korpusas turi būti atitrauktas per 2 centimetrus. Pats biožidinys yra pagamintas iš plieno, degdamas bioetanolis įkaista į iki 1000 laipsnių, tad natūralu, kad įkaista ir visas korpusas. Jei korpusas liečiasi su tapetais, baldais, parketu ar kitomis degiomis medžiagomis, ilgesnį laiką deginant židinį jie įkaista ir gali pradėti degti. Būtent dėl to ir reikalaujama biožidinį kabinti šiek tiek atitraukiant nuo sienos, kad apsaugotume esamą pagrindą.
Ant sienos tvirtinami biožidiniai gali būti pritvirtinti skirtingame aukštyje. Kartais gamintojai rekomenduoja kabinti 60 centimetrų aukštyje, nes tai optimaliausias atstumas nuo grindų. Be to labai neblogai atrodo pačiame kambario interjere.
Biožidinių nerekomenduojama kabinti ant gipso kartono sienų, kadangi su laiku varžtai gali pradėti klibėti neatlaikę biožidinio svorio, ypač, jei biožidinys pakabintas didesniame aukštyje.
Kabindami židinį naudokitės gulsčiuku arba bent jau metru, kad pakabintumėte židinį tiesiai. Kreivas biožidinys tikrai sugadins visą vaizdą.



